įstebeilinti

įstebeĩlinti žr. įstebeilyti: 1. refl. Kt, Vlkv, Plv Kai jau į ką įsistebeĩlina, tai ir neatitrauks akių Vrb. Įsistebeĩlino kaip driežas į rupkės skūrą Šk. 2. Vos įstebeilinau per tokią tolybę Snt. 3. žr. įstebeilyti 4: Jos akys buvo įstebeilintos į baltąjį paukštį Mš. \ stebeilinti; įstebeilinti